nuojėga

núojėga sf. (1), nuojėgà (3^a) K, nū́jėga (ž.) (1) J 1. SD175 sugebėjimas, supratimas, išmanymas: Jis neturi núojėgos, kur ką sakyt ir daryt Vdžg. Viens šiam, kits tam tur nuojėgõs KI69. Prie bičių reikia núojėgos, t. y. mokslo J. Žmogus didžių prigimties dovanų, nuojėgų̃ KII221. Be jokios núojėgos, dirba tik savo syla Vl. Ir teip būk tu man visai be nū́jėgos Erž. Sveika núojėga BŽ174. O tos mergužėlės puikūs rūbužėliai, maža jos nuojėgė̃lė JV58. 2. sąmonė, nuovoka: Jis dar gyvas, bet jau beveik be núojėgos Vdžg. Kai aš nuejau, ligonis jau buvo be nū́jėgos Trg. [Girtas] neturėdamas nuojėgos, uždarė svirną ir raktą pametė Sz. O gal kas ir ištraukė [pinigus], matydamas jį be nuojėgos Sz. 3. N, K jėga, pajėgumas: Kur gausiu nuojėgos iš viso to iškliūt brš. Šitoj ligoje ji dar tiek nuojėgos turėjo sveiką sūnelį pagimdyti LC1888,4. [Kūdikis] buvęs ... be jokios nuojėgos, teip kad jį turėjo vis nešiot ir valgydyt BsPI67. Užsičiaupti netur nuojėgos IM1863,28.